meisgalys

meisgalys
meisgalỹs (ž.) sm. (3b), mėsgalis žr. mėsgalys: Meĩsgalį padrėbė – ėsk Užv. Binza pradėjo nešti tam vilkui meisgalių, kaulų S.Dauk.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”